nuodėmininkas

núodėmininkas, -ė (neol.) smob. (1) nusidėjėlis: Nerinkite manęs, neverto, seno nuodėmininko Vaižg. Daug muitininkų ir nuodėmininkų atėję sėdėjo su juo ir su jo mokytiniais brš. Nuodėmininkas tampa nauju žmogumi Jn.